Cultural Directory, Articles and more

 

Išeivijos studijų dienos 2011: nuotykiai ir įspūdžiai

0
Posted May 12, 2012 in Articles

Rimantas Vingras

Pasakykite, ką veikti Londone per ilgąjį savaitgalį? Juolab jei veikėjai – trys vyrai pačiame jėgų žydėjime? Sakysite, plaukti valtimi… Nebūtinai. Galima važiuoti į Lietuvių sodybą, į Londono „Santaros–Šviesos“ klubo organizuojamas Išeivijos studijų dienas. Manysite, kas čia tokio… O jūs pabandykite!

Prisipažinsiu, ir mūsų kompanijoje neapsieita be preliminarių diskusijų: o kodėl Londono santariečiai neorganizuoja ko nors arčiau namų, na taip, kad pėsčias į renginį galėtum nueiti? Arba kodėl ne kokioj Oksfordo gatvėje – nusibodo paskaita, trinkt, ir vaikštai po garsiąsias parduotuves? Tačiau ar būtų laiko čia, Londone, bendrauti, jei galvoje suktųsi tie namų ir gatvės rūpesčiai? Bėgiotume tų rūpesčių genami, ir tiek. O dabar išvažiuojame trims dienoms, mobiliojo telefono signalo sodyboje nėra – čia tai gyvenimas! Taigi šiuo klausimu sutarę, sėdome į dvi mašinas ir kartu išvažiavome. Išvažiavome, kad pakeliui išsiskirtume…

Matote, jei du vyrų vairuojami automobiliai išvyksta tuo pačiu metu iš taško A ir vyksta į tašką B, tai nori nenori yra lenktynes – na, toks draugiškas būdas pademonstruoti, kuris čia iš mūsų sumanesnis… Yra du būdai vykti iš Londono į sodybą automobiliu: galima važiuoti greitkeliu ir įstrigti kamštyje arba galima keliauti per mažus žavius Anglijos miestelius ir pasiklysti. Susumavus lenktynių rezultatus, paaiškėjo, jog greičiau galima nukeliauti ne greitkeliu. Na, o dėl pasiklydimo tik tiek galima pasakyti: jei jau esi emigrantas, tai daugiau susipainioti savo gyvenime vargu ar įmanoma – tos kelios papildomos kryžkelės čia nieko nebepakeis. Taip ir atvykome į sodybą: skirtingais keliais ir skirtingu laiku.

Jei kas Lietuvių sodybą įsivaizduoja kaip šiaudais dengtą trobą su rūtų darželiu po langu, tas tegul ir gyvena su savo vaizdiniais. Lietuvių sodyba Anglijoje – tai 22 hektarų plote stūksantis didelis raudonų plytų XIX amžiaus pastatas, buvusi laivininkystės verslininko buveinė. Ją lietuvių bendruomenė įsigijo 1954-aisiais. Dabar čia įsikūręs viešbutis, yra konferencijų salė, baras ir net du pianinai – sakytume, ideali vieta santariečių sambūriams. Be to, aplinka kokia! Nuo kalbų perkaito galva – gali atsigaivinti ežere, nusibodo bendrauti – gali vienas leistis į mišką. Dėl tų pianinų: kai kurie sakytiniai šaltiniai teigia, jog kartą Tabor farmoje– „Santaros–Šviesos“ tradicinėje susibūrimų vietoje Amerikoje – vyrai naktį išsinešė pianiną į lauką ir juo skambino tol, kol užmigo. Tad šį kartą organizatoriai iš anksto pasirūpino dviem pianinais – jei vienas iškeliautų į lauką, kad kitas liktų namuose. Užbėgdami įvykiams už akių, turėtume pasakyti, jog tokio noktiurniško pianino panešiojimo nebuvo – apsiribota skoningu Martyno Vilpišausko džiazo vokalu. Tačiau gal geriau apie viską iš eilės…

Savo sambūrį Londono santariečiai pradėjo perskaitydami J. E. Prezidento Valdo Adamkaus sveikinamąjį laišką, kuriame jis paragino dalyvius kalbėti apie tautos ir valstybes integralumą, grindžiamą įsipareigojimu, ne deklaracijomis – būtent toks, anot Prezidento, yra „Santaros–Šviesos“ veiklos pobūdis. Valdas Adamkus atkreipė dėmesį į tai, jog mūsų visuomenė yra atsidūrusi idealų, idėjų, vertybių persvarstymo laikotarpyje. „Pasirodantys svarstymai apie tautos išnykimo pavojus, niveliavimąsi tarptautiniuose junginiuose, tapatybės praradime, savaime išryškina mus supančią dvasinę krizę, o ši yra daug pavojingesne nei materialinė“, – rašė savo laiške Prezidentas ir kvietė savo įsipareigojimu ateičiai prisidėti prie greitesnio atkurtos valstybės ir susivienijusios tautos prisikėlimo darbo. Susirinkusiuosius pasveikino ir į sodyba atvykęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje dr. Oskaras Jusys. Tai nebuvo formalus „žinybinis“ sveikinimas: iš savo ilgamečio diplomatinio darbo patirties ambasadorius pateikė įdomų išeivijos ir globalizacijos procesų vertinimą.

Išeivijos sambūrius apžvelgė Romas Kinka. Prisiminėme ir Anglijoje vykusias lietuviškųjų studijų savaites. Vienas iš jų organizatorių – Aleksas Vilčinskas – sėdėjo salėje. 1977-aisiais lietuviškųjų studijų dalyvius Anglijoje sveikino vyskupas dr. A. Deksnys ir Lietuvos atstovas V. Balickas, paskaitas skaitė dr. Kajetonas J. Čeginskas, dr. Albertas Gerutis, dr. Vytautas Vasyliūnas, dr. Jonas Grinius, Eglė Juodvalkė, Tomas Venclova, Eduardas Cinzas, dr. Aleksandras Štromas. Romas Kinka taip pat pasakojo apie „Nidos“ leidyklos Londone likimą ir pristatė jos išleistas knygas. Beje susizgribus, jog vienas salėje sėdinčių autorių Kazys Almenas išleido savo kūrinių šioje leidykloje, imta atkakliai kamantinėti, kuo skyrėsi ši leidykla nuo kitų lietuviškų leidyklų. Prof. Egidijaus Aleksandravičiaus nuomone, ji buvo šiek tiek liberalesnė, o anot Kazio Almeno, buvo gera leidykla, ir tiek. Šiuos du puikius, lietuvių bendruomenės istoriją menančius pranešimus perskyrė įdomi Vidos Bagdonavičienės paskaita apie diasporos politikos kūrimo teoriją. Galutinai į dabartį sugrąžino viešnios iš JAV – Nellie Sudavičius MacCallum ir Dana Praitis. Jos pasakojo apie ištisą dešimtmetį sėkmingai veikiantį susigiminiavusių miestų – Šiaulių ir Omahos – projektą. Tai buvo dar vienas pavyzdys, jog išeivijos veiklos formų gali būti labai įvairių ir atnešti didelės naudos Lietuvai. Tos pačios dienos vakare po trumpo Mykolo Drungos įvado į ateinančios dienos savo paskaitą Londono santariečiai pradėjo filmų apie „Santarą–Šviesą“ peržiūrą. Filmus komentavo prof. Egidijus Aleksandravičius. Ypatingo susidomėjimo sulaukė Pauliaus Jasiukonio „Ekskursijos į romantišką Kalifornijos gamtą…“ ir Anatolijaus Šluto „Santariečiai skaito knygas“. Po jo santariečiai klausėsi džiazo.

Antroji studijų diena prasidėjo Manvydo Džiaugio pranešimu apie jauno žmogaus savijautą emigracijoje. Savo autentiškumu labai įdomus ir įspūdingas pranešimas apie tai, kad buvo filmuoti studentai, kurie pirmą kartą išvyksta iš Lietuvos studijuoti į Angliją. Jie pasakojo, kaip jiems suspaudžia širdį išvažiuojant ir kaip jie galvoja apie sugrįžimą. Tie patys žmonės buvo kalbinami po trejų metų. Jie pripažino, jog treji metai nėra daug, tačiau daug kas pasikeitė – jie nebenori grįžti į Lietuvą. Galbūt vėliau…

Monumentalus buvo Mykolo Drungos pranešimas „Laisvė nuo ko ir laisvė kam? Ką gali ir ką turi liberalai rinktis“, sekęs po istorinio Kazio Almeno pasakojimo apie Plocko katedros duris. Papietavę santariečiai klausėsi šmaikštus Ernesto Parulskio pranešimo „Trečias geriausias daiktas“ – studijos apie tai, koks svarbus dalykas sovietmečiu buvo kramtomoji guma, bei Tomo Pečkio Lietuvos klubinės kultūros raidos apžvalgos. Gilus buvo Paulinos Pukytės sėkmių ir nesėkmių emigracijoje vertinimas, kurį ji atskleidė analizuodama Grišos Bruskino knygą „Netobulas būtasis laikas“.

Antrosios dienos vakarą Londono santariečiai paskyrė Aleksandrui Štromui paminėti. Jam šiais metais būtų sukakę 80 metų. Šiame vakare kalbėjo prof. Egidijus Aleksandravičius, Mykolas Drunga, Kazys Almenas, prisiminimais dalijosi Aleksas Vilčinskas, Kastytis Baublys. Taip pat buvo rodoma dokumentinė videomedžiaga. Antrasis vakaras baigėsi nesenai mirusio Adolfo Meko – Jono Meko brolio – filmo „Hallelujah the Hills“ peržiūra.

Nors Išeivijos studijų dienos prasidėjo oficialiu atidarymu, oficialaus uždarymo nebuvo. Trečiosios dienos rytą, padiskutavę prie pusryčių stalo, išsiskirstėme kas kur.

Mes pasukome atgal į Londoną. Grįžome trys vienu automobiliu. Su antruoju prieš išskrisdami santariečiai iškeliavo pasižvalgyti po Vindzorą ir Itoną. Važiavome tylėdami, kaip ir dera rimtiems vyrams. „Santarietės merginos yra pačios gražiausios, – staiga prabilo kolega. – Juk reikia vieną sykį į dalykus pažvelgti objektyviai…“ – „Kaip tau žiebs už objektyvumą… “ – ištarė kitas. „Pagyvensim – pamatysim“, – atsakė pirmasis. Iš tikrųjų, pagyvensim – pamatysim… Tačiau jei kitiems metams dar nesate suplanavę žygių valtimi ar ko nors kita, atvykite į Lietuvių sodybą, į Londono „Santaros–Šviesos“ klubo organizuojamas Išeivijos studijų dienas.

Publikuota: Bernardinai.lt (2011-09-20)


0 Comments



Be the first to comment!


Leave a Response


(required)